Sunaikinta rusijos technika, foto D. Levus
Prieš šimtą dvylika dienų prakeiktasis „rusų pasaulis” nusprendė, kad diplomatinėmis priemonėmis Ukrainos „paspausti” nepavyks, ukrainiečiai neįsileis jos Trojos arklių visokiausių LNR/DNR pavidalu į savo polius, į savo politinę sistemą. Štai kodėl rusai atsisakė nuvalkioto „hibridiškumo” ir pradėjo veržtis į Ukrainą su visomis turimomis karinėmis pajėgomis, prieš tai surengę oro ir raketų smūgius.
rusijos valdžios institucijų, rusijos kariuomenės ir rusijos gyventojų veiksmai rodo, kad tikrasis „specialiosios karinės operacijos” tikslas – sunaikinti Ukrainą ir ukrainietišką tapatybę, pasisavinti mūsų šalį. Ir tai – tarpinis etapas. Stalino įpėdiniai nebeslepia savo esmės ir nuoširdžiai svajoja apie „rusų žemių sugrąžinimą”. Jie nori kuo toliau paskleisti genocidą. Ir taip, „rusų pasaulis” nėra „kvepiantis kvepalais ir migla”, kaip rusų poeto Bloko „Nepažįstamasis”, bet dvokia dūmais ir trypčioja purvinais batais. Kiekvienas toks „Nepažįstamasis“ yra persirengęs stovyklos sargybinis.
Ne kartą sakėme, kad teroras prieš Ukrainos kultūrą ir istoriją nėra atsitiktinumas rusijos karo veiksmų metu. Mums tai akivaizdu. Tiems, kurie susidūrė su rusų pasauliu ir žino, kad jis yra priešiškas kitoms kultūroms ir tapatybėms. Tačiau nuo rusijos nutolusiose šalyse, kurios apie ją žino tik iš rusijos reklamos kompanijų sukurto blizgančio įvaizdžio, kuriam nuolat skiriami milijardai dolerių, ji gali būti vertinama tik su tam tikru nepasitikėjimu. Propagandą Kremlius finansuoja lygiai taip pat kaip ir militarizaciją. Vis dėlto dabar matome, kad ir Vakaruose atsiranda supratimas, jog rusų veiksmai, kuriais siekiama atimti iš ukrainiečių jų kultūrines ir istorines relikvijas, yra maskvos plano sunaikinti ukrainiečių tapatybę dalis. „The Guardian” paskelbė straipsnį apie tai, kaip rusai vagia ir eksportuoja skitų auksą iš okupuotose Ukrainos teritorijose esančių muziejų, grasindami ir kankindami jų darbuotojus. Daroma išvada, kad ne tik skitų auksas, turi kultūrinę ir piniginę vertę. Antropologas Danielsas straipsnyje teigia, kad galbūt tai yra Ukrainos, kaip atskiros šalies, tapatybės silpninimo dalis, turint omenyje, kad Rusija valdo visus jų artefaktus. Suprasti „rusų pasaulio”, kaip nusikalstamos ideologijos, prigimtį nepavyksta greitai, tačiau pati maskva daro viską, kad išsklaidytų iliuzijas apie rusiją.
Okupuotose teritorijose „rusų pasaulis“ labai sunkiai skleidžia savo įtaką. Be karinės okupacijos jie nebegali konkuruoti Ukrainoje dėl žmonių protų ir širdžių. Vakar buvau susitikęs su ukrainiečiu, pabėgusiu iš rusų okupuoto Chersono, Ukrainos patriotu ir informuotu žmogumi. Nėra masinio kolaboracinio judėjimo, net tų politinių jėgų, kurios orientavosi į draugystę su Rusija, šalininkai nesusivienijo su Rusija. Taip yra ir dėl to, kad net materialine prasme mes nutolome nuo rusijos federacijos per tą laiką, kai tapome laisvi, kai po Maidano ir rusijos nepaskelbto karo bei Krymo ir dalies Donbaso okupacijos sąlygomis ukrainiečiai keitė save ir šalį. Nuo jų nutolome net socialiniu požiūriu. Keletas iliustruojančių pavyzdžių. rusijos okupantai paskelbė, kad nacionalizuoja visas privačias Chersono medicinos įstaigas, o tai jau savaime yra gana žiauru. Jie atlieka visų vaistų auditą. Tuo pat metu rusijos medikus šokiravo tai, kad Chersono ligoninėse praktiškai nėra sovietmečiu pagamintos įrangos. rusijos provincijose, kurios, jų nuomone, yra analogiškos Chersono provincijai, istorija daug liūdnesnė. Arba kolaboranto gubernatoriaus Saldo susitikimas su gelbėjimo tarnybų gelbėtojais, ugniagesiais. Tie, kurie buvo palikti. Kai jis pradėjo kalbėti apie tai, kad jau yra biudžetas ir bus mokami atlyginimai, paaiškėjo, kad okupantų siūlomas gelbėtojo atlyginimas buvo perpus mažesnis už minimalų Ukrainos ugniagesio darbo užmokestį. O prieš aštuonerius metus Rusijos gerovė buvo jų propagandos argumentas. Viskas labai paprasta. Rusijoje, kurioje yra naftos ir dujų, nėra laisvės ir orumo, o kai jų nėra tik laiko klausimas, kada ateis skurdas. Įrodyta rusijos federacijos.
Rytoj Rusijoje prasideda Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas. Apgailėtinas įvykis, anksčiau pretenzingai vadintas „rusišku Davosu“. Jame dalyvavo prezidentai, ministrai pirmininkai, tarptautinių korporacijų savininkai, mąstytojai, miesto centre hitus dainavo pasaulinės roko žvaigždės. Visa tai praeityje. Blizga blizgučiai, pavadinime išlieka žodis tarptautinis. Bet su svečiais nelabai. Kai branduolinį ginklą turinčios šalies, JT Saugumo Tarybos narės, buvusios Didžiojo aštuoneto narės tarptautinį statusą užtikrina marionetės iš Luhansko ir Donecko, o Afganistano Talibano atstovybės Rusijoje vadovas – tas pats Talibanas, kuris toje pačioje Rusijoje yra pripažintas teroristu. Kai užsienio svečiai verslininkai prašo ant savo vardinių lentelių nenurodyti, kokiai įmonei jie atstovauja, ir vietoj „Scorpions” dainuoja ką tik iš okupuoto Chersono grįžusią „Zemljaną”, kas tai, jei ne garsioji „Sulūžusi gelda” iš Puškino pasakos apie auksinę žuvelę? Vienareikšmiškai Putino ir „rusų pasaulio” sėkmė.
Tačiau iki „rusiškojo pasaulio“ žlugimo dar toli. Nors epitetas „antroji pasaulio armija“ rusijos armijos atžvilgiu yra suvokiamas gana ironiškai, nes matome jų nuostolių lygį, daugelyje dalių technologijų būklę, brutalų požiūrį į personalą ir kitaip negali būti. Vergų armija, ji vis dar yra stipri, pranoksta mus ginklų skaičiumi, turi daug atsargų ir potencialo, neatsižvelgia į nuostolius, toliau užima dvidešimt procentų Ukrainos teritorijos ir nuolat bando žengti į priekį. O Ukrainai, kuri įrodė, kad gali nugalėti tokį priešą, reikia daug sunkiosios ir modernios ginkluotės, mūsų kariuomenė greitai tai įvaldo.
Pagalba ateina, ji yra didelė. Ir ginklai, ir įranga, ir medikamentai, ir dar daugiau. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė apie bepiločio orlaivio „Bayraktar” amunicijos perdavimą. Yra ir kita pagalba, metodinė pagalba. Pavyzdžiui, Ramšteino bazėje dirba amerikiečių karo lakūnų grupė „Pilkasis vilkas”, kuri analizuoja kovinę patirtį, informaciją apie rusijos aviaciją ir per Ukrainos ryšių karininką, karo lakūną, kuris bombonešiu Su-24 smogė rusų okupantams, perduoda rekomendacijas ir teikia materialinę pagalbą Ukrainos aviacijai.
Didžiulė Ukrainos žmonių padėka už visą mums teikiamą pagalbą. Tačiau to dar nepakanka, kad nugalėtume Rusiją ir išstumtume užpuolikus. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis spaudos konferencijoje Hagoje su NATO generaliniu sekretoriumi ir Aljanso vadovais klausė: „Ar esame pakankamai stiprūs, kad apgintume savo europines vertybes? Ukrainos kariuomenė ir Ukrainos žmonės kovoja už svarbiausias Europos ir laisvojo pasaulio vertybes – suverenitetą, laisvę, teisę gyventi. Manau, kad atsakymas į ankstesnį klausimą yra neigiamas.” Morawieckis ragino aktyviau tiekti Ukrainai ginklus ir artileriją.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kalbėdamas apie šimtas vienuoliktos karo dienos rezultatus, taip pat kalbėjo apie būtinybę tiekti mūsų šaliai ginklus, konkrečias sistemas, reikalingas raketų ugniai stabdyti: „Šiandien mūsų priešlėktuvinė gynyba sugebėjo apkarpyti rusų raketų sparnus. Kai kurias okupantų į mūsų miestus nukreiptas raketas pavyko numušti. Tai išgelbėtos gyvybės. Tai išsaugota infrastruktūra. Tačiau jiems pavyko numušti tik dalį jų. Deja, yra ir aukų. Taip pat yra naikinimas. Šiandien smūgis buvo į Lvovo ir Ternopilio sritis. Savo partneriams nuolat kartojame, kad Ukrainai reikia modernių priešraketinių ginklų. Mūsų šalis dar neturi pakankamo jų kiekio, tačiau būtent mūsų šaliai tokių ginklų Europoje vis dar labiausiai reikia. Jų tiekimas negali būti pateisinamas delsimu.
Mes tikime savo gynėjais – Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis! Tikime bendrais idealais ir matome paramą. Ačiū. Taigi laimėkime kartu. Šlovė Ukrainai!
