Sveiki, mieli lietuviai ir kitų Europos šalių piliečiai. Aš esu Dmytro Levus, gyvenu ir dabar esu Ukrainos sostinėje Kijeve. Mūsų šalyje vyksta karas. Karas su Rusija, kuri mus užpuolė prieš aštuonerius metus, nors ji tai idiotiškai neigė, ir jau praėjo dvidešimt devynios dienos, kai Rusija atvirai įsiveržė į Ukrainą.
Mano pažįstamas iš Gruzijos Gela Vasadze neseniai pastebėjo, kad jei šis karas būtų prasidėjęs epochoje, kurią mes vadiname viduramžiais, jis būtų vadinamas gavėnios karu. Rusijos vadovybė, demonstratyviai laikydamasi stačiatikybės, pradėjo karą per gavėnią, kai reikia nuraminti aistras ir apvalyti sielą. Karas prieš šalį, kurioje dauguma gyventojų yra stačiatikiai, prieš šalį, kurioje yra šventų vietų ir kurias Maskva garsiai deklaruoja kaip savo. Taip parodoma, kad šiuolaikinė Rusija neturi nieko bendra su tikrąja stačiatikybe ir krikščionybe. Pakrikštytas Putinas, kuris kaip pats sakė, „pagaliau išsprendė” „Ukrainos klausimą”, pasipūtęs patriarchas Kirilas, džiugiai pasiduodantis oficialiajai propagandai ir pritariantis agresijos karui, – tai net ne fariziejai, o apsimetėliai demonai.
Tikroji Rusijos Federacijos religija yra pergalė, o jos šventykla, oficialiai stačiatikių „pagrindinė Rusijos ginkluotųjų pajėgų šventykla”, yra karo koplyčia. Ant šios šventyklos aukuro bus metama vis daugiau naujų aukų. Šešiolika tūkstančių rusų, kurie jau žuvo šiame kare, yra jie. Tai reiškia, kad dabartinis karas Rusijos kariuomenei ir Rusijos generolams nebuvo pasivaikščiojimas po parką. Šis rytas prasidėjo žinia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino didelį Rusijos Juodosios jūros laivyno desantinį laivą „Orsk”, gabenusį įrangą, šaudmenis ir degalus į laikinai okupuotą Berdiansko uostą. Taip pat buvo apgadinti dar trys priešo laivai.
Ukrainos oro gynybos naikintuvai vakar visam laikui nutupdė septynis orlaivius, vieną sraigtasparnį, vieną operatyvinį droną ir numušė dvi sparnuotąsias raketas. Tuo tarpu Rusija tęsia masinį teroristinį išpuolį prieš Ukrainą ir ukrainiečius. Iš pradžių Rusija planavo žiauriai elgtis su visais, kurie bent kiek myli laisvę ir nesvajoja apie „rusų taikos” atėjimą, o dabar ji keršija ir už tai, kad jos išdidi „antroji pasaulinė armija” pasirodė esanti bejausmių šarvuotų nerangių mastodontų banda ir minios žaliai apsirengusių vergų, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos muša remiamos Ukrainos žmonių.
Kaip ir anksčiau, Ukrainos miestai bombarduojami. Kaip ir anksčiau, taikiniais tapo Mariupolis ir Černigovas. Okupuotuose miestuose siautėja Rusijos gvardijos šunys, kurie bando nuslopinti protestus, grobdami ir kankindami žmones. Po mitingų žmonės pagrobiami. Kaip ir anksčiau, okupantai žudo žmones gatvėse, prievartauja ir plėšikauja. Maskva masiškai varo ukrainiečius į filtravimo stovyklas, deportuoja juos į Rusiją ir bando perkelti į depresijos apimtus regionus iki pat Sachalino. Iš deportuotų asmenų konfiskuojami dokumentai ir jiems dvejus metus draudžiama išvykti iš Rusijos. Tai yra karo nusikaltimas, o tokių perkėlimų praktika atsirado viduramžiais. Labai keista, kad jo organizatoriai ir bendrininkai tikisi išvengti bausmės. Rusijos politinės vadovybės ir Rusijos karinės mašinos nusikaltimai humanitarinėje srityje yra didžiuliai. Jais taip pat siekiama sunaikinti kultūrą ir istoriją. Mariupolyje buvo sunaikintas dailės muziejus, kuriame buvo saugomi Kuindžio, Aivazovskio, Jablonskio, Gluščenkos paveikslai.
Rusijos propaganda, slepianti Rusijos Federacijos nusikaltimus, ir toliau veikia. Pavyzdžiui, šiandien grupė propagandistų atvyko į Černobylio atominę elektrinę kurti filmų. Branduoliniai teroristai kuria TATENA paveikslą, imituodami tai, kas vyksta įprastai. Tačiau Ukrainos prokuratūra pradeda baudžiamąsias bylas, todėl tradicinis Maskvos „karas viską nurašys” arba „turėjau įsakymą” nusikaltėlių neišgelbės. Tarptautinio baudžiamojo teismo komanda toliau dirba Ukrainoje. Be to, jaučiame draugų palaikymą.
Vakar Ukrainoje lankėsi Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tai pirmasis užsienio gynybos ministras, atvykęs į Ukrainą nuo vasario 24 d., kai Rusijos Federacija užpuolė mūsų šalį. Kaip sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, šis vizitas nėra tik paramos gestas. Turime konkrečią pagalbą iš Lietuvos. Būtent Vilnius pirmasis perdavė nešiojamų oro gynybos sistemų „Stinger” partiją. Dar prieš plataus masto invaziją. Būtent šios raketos aktyviai naudojamos pagal paskirtį. Ačiū Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Šiandien vyksta pirmasis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Kalbėjo prezidentas V. Zelenskis. Jis padėkojo NATO šalims už tai, kad jos priėmė daugiau kaip tris milijonus nuo Rusijos teroro bėgančių žmonių. Jis sakė, kad Ukraina savo kova jau parodė, kiek daug ji gali duoti bendram Europos ir pasaulio saugumui, kiek daug galime duoti, kad apgintume nuo agresijos viską, ką visi vertiname. Kaip sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnijus: „Šiandien mes visi esame Pergalės kariai. Kariai ir civiliai, Ukrainos piliečiai ir legionieriai, diasporos ukrainiečiai ir mūsų užsienio draugai… Ukraina gyvena mūsų širdyse. Mūsų valstybės stiprybė ir tvirtumas – tai jūs ir aš. Visa jėga yra žmonėse. Todėl mes laimėsime. Kartu su jumis. Ačiū! Šlovė Ukrainai!”
