Meninis performansas „Swimming Through“ Autoriai: B. Tilmantaitė, N. Rekašiūtė, R. Meilutytė, A. Urbonaviciute. Nuotr. N. Rekašiūtė
Sveiki iš Ukrainos! Sveiki, mieli lietuviai ir kitų Europos šalių piliečiai. Aš esu Dmytro Levus, gyvenu Ukrainoje, Kijeve. Jau keturiasdešimt tris dienas mano šalis kariauja su Rusija – šalimi, kuri neigia pačią Ukrainos ir ukrainiečių teisę egzistuoti, nes laiko mus savo nuosavybe.
Esame jiems pašarų bazė. Mūsų istoriją, kultūrą, ekonomiką jie laiko savo imperijos ištekliais. Šimtus metų. Dabar Rusija paskutinį kartą bando išlaikyti mūsų kontrolę. Paskutinį, nes prieš karą Rusijos Federacija aštuonerius metus kariavo hibridinį karą, daug metų prieš tai kūrė įtaką per prorusiškas politines jėgas, per korupciją, per „minkštąją“ lėšų ir bendradarbiavimo galią.
Tuo pat metu specialiosios operacijos, kaip Kremlius pavadino šį karą, kūrėjai rimtai tiki, kad bombarduoti, apšaudyti, žudyti, prievartauti galima ir tai bus laikoma „broliškos tautos“ meile Ukrainoje. Jie mano, kad tai gali būti atleista ir ukrainiečiai linksmai prisijungs prie prisikėlusios imperijos, perduos jai savo įgūdžius, prakaitą, kraują. Operacijos prognozės. skaičiavimai pasirodė netikslūs.
Jie nebuvo sutikti su sveikinimais ir gėlėmis. Ukrainoje Rusijos kariuomenė patyrė tiek nuostolių, kaip ne kurios regioninės kariuomenės: 18600 žuvusiųjų, 647 tankai, 150 lėktuvų, 135 sraigtasparniai.
Antroji pasaulio armija – pirmoji pralaimėjusi armija. Ir, vienareikšmiškai, pirmaujanti pagal žiaurumą. Pasaulis vis dar bando suvokti tai, ką rado Ukrainos kariai išlaisvinus Bučą. Rusų okupantai vykdė genocidą. Panašiai okupantai elgiasi visose okupuotose teritorijose. Borodiankoje, kurią rusai bombardavo lėktuvais, apšaudė artilerija ir tankais, šimtai žmonių guli po daugiaaukščių namų griuvėsiais, okupantai neleido išvežti griuvėsių ir šaudė į tuos, kurie bandė gelbėti palaidotuosius.
Tas pats siaubas kitose Rusijos kariuomenės okupuotose teritorijose Rusija dar kartą įrodo, kad ji yra teroristinė valstybė, o genocidas okupuotose žemėse yra jos plano dalis. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Zacharova teatrališkai išsižioja, tarsi žvilgčiodama į kamerą, ir kaltina JAV žiniasklaidą „prisidėjus prie Ukrainos radikalų provokacijų”. Tai nesuveiks. Jūs esate teroristai. Jūs įvykdėte nusikaltimus žmonijai. Ir jūs už juos atsakysite.
Maskva nemėgsta, kai jai sakoma tiesa ir atliekami tyrimai, norėtų juos sustabdyti. Tačiau kaip vakar savo kalboje teisingai pažymėjo Prezidentas Zelenskis, pasaulis jau pradėjo diskusiją apie genocidą – tiesos paieškos negali būti sustabdytos. Rusams iš pradžių buvo netikėta, kad Ukraina atkakliai priešinosi ir jie patyrė nuostolių, o paskui buvo priversti trauktis iš užimtų teritorijų prie Kijevo ir Ukrainos šiaurėje.
Būtent todėl jie net negalvojo nuolatinės kovos akivaizdoje slėpti savo nusikaltimų pėdsakų. Tačiau tas pats vyksta visose Rusijos okupuotose Ukrainos žemėse. Vakar sakydamas kalbą prezidentas V. Zelenskis teigė, kad Rusijos Federacija dabar bando nuslėpti žinią apie tūkstančius ukrainiečių, dingusių be žinios per okupaciją ir agresyvius karinius veiksmus, apie tūkstančius Ukrainos piliečių, kurie buvo išvežti, tiksliau, deportuoti į Rusiją.
Mariupolyje veikia krematoriumai, kuriuose deginami kūnai. Iš palydovo galima matyti kapus ir žudynes, kokios buvo Bučoje ir Motyžyne, kur okupacijos metu atsirado masiniai laidojimai, nors rusai tvirtina, kad visa tai inscenizavo ukrainiečiai. Rusijos Federacija jau dabar yra praktiškai paribio šalis.
Naujas, penktasis ES priimtų sankcijų paketas yra apčiuopiamas, tačiau kol kas nepakankamas. Naftos ir dujų pirkimo iš Rusijos embargas yra laiko klausimas, kol bus sunaikinta tolesnės agresijos galimybė. Bet kuriuo atveju atsakomybė teks Rusijos Federacijai, o kol kas Rusija gali atsisakyti agresijos, išvesti savo karius ir sumažinti žalą. Kiekvienas Rusijos Federacijos gyventojas, kuris neatsistos ir nepareikalaus nutraukti karo, neturi ateities.
Kol kas Rusijos valstybės politika yra smurto, teroro ir plėšikavimo politika. Okupuotos teritorijos Ukrainos pietuose yra plėšikavimo taikinys. Iš Chersono išvežami produktų „atsargos” ir apie juos su pasididžiavimu rašoma Krymo spaudoje. Krymo gyventojai patvirtina, kad kainos nukrito dėl Chersono daržovių. Parduotuvėse pasirodė tai, kas dingo 2014-aisiais – kokybiška ukrainietiška ir užsienietiška produkcija iš apiplėštų sandėlių ir parduotuvių Chersono regione. Komunalinė įranga iš Melitopolio, kaip rodo palydovinio sekimo prietaisai, kol kas nugabenta į Džankojų. Toliau keliaus į RF regionus, kaip ir Jaltos komunalinės įrangos atveju po 2014 m.
Apiplėšimas yra sisteminis. Chersono regionas kovoja. Vakar Novoaleksejevkoje vyko mūšiai, okupantai sudegino namą, kuriame žuvo gynėjas. Apskritai verta pastebėti, kad bet kokia Ukrainos, ukrainietiškos kultūros apraiška sukelia neapykantą rusų okupantui, o tai dar kartą patvirtina, kad Rusija atvyko sunaikinti Ukrainos. Mūsų poeto Taraso Ševčenkos paminklas sugriautoje Borodiankoje tapo taikiniu, nuotraukas galima pamatyti internete. Europoje Rusijos Federacija bando išlaikyti savo galios likučius. Berlyne surengiamas automobilių ralis, skirtas Rusijos specialiajai operacijai Ukrainoje paremti, ir, kaip bebūtų keista, Vokietijos valdžios institucijos duoda leidimą jį surengti. Tačiau renginio organizatorius, autoserviso savininkas kažkodėl myli Rusiją iš tolo ir niekina vakarietiškas vertybes, atnešusias jam sėkmę. Jis turi atsakyti už savo veiksmus.
JAV Senatas sprendžia dėl Lendlizo (angl. lend-lease) sutarties, kuri leistų Ukrainai tiekti bet kokią ginkluotę, išskyrus branduolinę. Čekija pripažįsta 1932-1933 m. Holodomorą kaip ukrainiečių tautos genocidą. Mums tai svarbus simbolinis žingsnis. Simboliai neleidžia pasauliui pamiršti tragedijų ir būtinybės nubausti kaltininkus. Kaip ir tvenkinys Vilniuje, ant kurio kranto stovi Rusijos ambasada, virtęs kruvinų Rusijos nusikaltimų priminimu. Taigi kartu mes laimėsime! Dėkojame už pagalbą ir paramą! Šlovė Ukrainai!
