pokalbis su Ainiumi Lašu

Lietuvoje maždaug 60 procentų 30–34 metų amžiaus gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą. Ir šis skaičius auga. Radijo laidoje „Žurnalistų namai“ (EXTRA FM) ieškome atsakymo, kodėl Lietuvoje toks svarbus aukštojo mokslo kultas ir kodėl net prestižiniai diplomai nesuteikia jokių tvirtų sėkmingo gyvenimo garantijų? Nors aukštasis mokslas turėtų mažinti socialinę atskirtį ir nebūti vien elito privilegija, tačiau tyrimai rodo, kad universitetai vis dar gerokai mažiau prieinami socialiai sudėtingomis sąlygomis ir skurdžiai gyvenantiems jauniems žmonėms. Europos Komisijos parengtame veiksmų plane jau prieš penkerius metus pažymėta, jog Europos aukštojo mokslo institucijos nepakankamai prisideda prie žemyno ekonominio vystymosi ir socialinės sanglaudos. Vienas esminių keblumų yra tai, jog žmonės iš žemesnių socialinių ir ekonominių sluoksnių bei migrantai turi kur kas mažiau galimybių būti priimti į aukštojo mokslo institucijas, o akademikai yra pernelyg atsiskyrę nuo likusios visuomenės ir vietos bendruomenių. Maoma, kad aukštasis mokslas yra kaip niekad gyvybiškai svarbus didelius pokyčius išgyvenančiame pasaulyje – jauniems žmonėms gresia nedarbas, auga aukšto lygio įgūdžių ir kūrybiškumo paklausa, o susiskaldžiusiose visuomenėse reikia kuo daugiau žmonių, kurie gebėtų kritiškai mąstyti ir konstruktyviai veikti. Šių klausimų sudėtingus atsakymus pabandėme rasti kartu su Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu doc. dr. Ainiumi Lašu.

Žurnalistų namai